Gydantis vaistingaisiais augalais reikėtų nepamiršti tokių tiesų: 

• Negalima gydytis vaistingaisiais augalais, pragulėjusiais keletą metų. Jie nebeturi gydomųjų savybių.
• Vaistines žoles reikia laikyti sandariai uždarytuose induose sausoje vietoje. Drėgnoje vietoje vaistažolių atsargas gali sugadinti mikroorganizmai.
• Gaminant antpilus ir nuovirus viename inde negalima maišyti pernelyg daug vaistingųjų žolių.
• Vanduo arbatai turi būti minkštas, be specifinio kvapo. Plikinimui vanduo turi būti šviežias, užvirtas tik vieną kartą ir nuimtas nuo ugnies tuo momentu, kai jis baltai putoja. Netinka ir antrą kartą užvirtas arba pašildytas vanduo, taip pat virintas sumaišytas su nevirintu. Pažeidus šias taisykles, blogėja arbatos skonis bei aromatas, visiškai išnyksta naudingieji arbatos komponentai.
• Negalima virti vaistažolių nuovirų aliuminiuose, variniuose, skardiniuose induose. Geriausia naudoti fajansinius ir stiklinius indus.
• Negaminkite iškart daug nuoviro. Apskaičiuokite, kiek reikės parai. Po paros gydomosios savybės pakinta.
• Dėl tos pačios priežasties nepalikite žolelių mirkti vandenyje 2-3 dienas.
• Žolelių nuovirų nevirinkite ilgai.
• Negerkite šaltų nuovirų. Šilti nuovirai daug efektyvesni.

Nereiktų pamiršti, kad ne visas ligas galima išgydyti vaistažolėmis, o jų perdozavimas taip pat gali sukelti alerginę organizmo reakciją ar kaip kitaip atsiliepti sveikatai. Todėl prieš vartojant vaistažolių užpilus ar arbatas, ypač menkai žinomų žolelių, reikėtų iš pradžių pasitarti su šeimos gydytoju. Jei išgėrus mažai jums žinomų žolelių mišinių atsirado nemalonių pojūčių, rekomenduojama tokios arbatos daugiau negerti. Kad išvengtų nepageidaujamų reakcijų, žmogus vaistažolių mišinius (net ir žinomų žolelių) turėtų vartoti trumpą laiką. Pavojinga vartoti vaistažoles nėštumo metu, sergant onkologinėmis ligomis, nežinant vaistažolių poveikio kitoms organizmo sistemoms. Šiuo atveju taip pat būtina specialistų konsultacija.