Taigi kodėl avižiniai dribsniai yra visų sveiko maisto mėgėjų produktų sąrašo pradžioje? Pradėkime nuo skaidulų. Avižos paprasčiausiai yra puikus skaidulų šaltinis - jose yra idealus abiejų būtinųjų rūšių mišinys (55 proc. tirpiųjų ir 45 proc. netirpiųjų). Tačiau būtent dėl avižose esančių tirpiųjų skaidulų, vadinamų beta gliukanais, avižiniai dribsniai ir yra tokie vertingi maistui.

 Avižiniai dribsniai stiprina imuninę sistemą

 Beta gliukanai iš tikrųjų yra polisacharidų (ilgos gliukozės molekulių grandinės) rūšis. Beta gliukanai padeda sumažinti cholesterolio kiekį ir gerokai su­mažina širdies bei kraujagyslių ligų ir insulto riziką. JAV žemės ūkio ministerija nutarė, kad bendrovės, gaminančios avižinius dribsnius, gali tvirtinti, kad jų produktai padeda sumažinti širdies ligos riziką, nors yra ir tam tikrų sąlygų - viena jų ta, kad porcijoje beta gliukanų turėtų būti mažiausiai 0,5 g.

B eta gliukanai stiprina organizmo imuninę sistemą, nes skatina atsaką į bakterinę infekciją. Jie skatina veiklą tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių, vadinamus makrofagais, kurie naikina įsibrovėlius, tokius kaip grybeliai ir bakterijos. Dabar atliekami tyrimai siekiant nustatyti, ar beta gliukanai gali iš tikrųjų sustiprinti organizmo gebėjimą naikinti vėžio ląsteles, be to, kad jie mažina blogojo cholesterolio ir trigleciridų kiekį, ir kai kurie šių tyrimų yra gana daug žadantys.

 Avižiniuose dribsniuose taip pat yra labai mažas glikemijos kiekis, vadinasi, jie labai mažai veikia cu­kraus kiekį kraujyje. Sergantiems 2 tipo diabetu taip pat, atrodo, naudingi beta gliukanai, nes paaiškėjo, kad jie padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje -galbūt todėl Bernsteinas ir leidžia juos valgyti.

 Avižose yra avenantramido, polifenolio antioksi­danto, būdingo tik avižoms, - manoma, kad jis pasi­žymi priešuždegiminėmis savybėmis ir yra naudingas širdžiai. Daugelis mano, kad avižose esantys rnantramidai būtent ir lemia gydomąsias tradicinių avižinių dribsnių vonių savybes.

 Avižiniai dribsniai turi daugiau baltymų negu kiti paplitę grūdai

 Be juose esančių 5 g skaidulų, avižiniuose dribs­niuose yra daugiausia baltymų, palyginti su kitais paplitusiais grūdais: du trečdaliai puodelio avižų tori 8.5 baltymų. Taip pat jame yra fosforo, kalio, seleno, mangano ir keletas miligramų geležies.

 Keletas įspėjimų dėl avižų: yra dvi grupės žmonių, kurie turėtų labai atsargiai jų valgyti. Pirmiausia tie, kurie jautrūs glitimui. Celiakija yra stipriausias glitimo netoleravimo pavyzdys, tačiau daugelis žmonių yra jam jautrūs, nors ir nepasireiškia celiakijos požymių. Deja, miežiai, avižos, ryžiai ir kviečiai - visi turi glitimo (kviečiuose jo yra daugiausia). Kita grupė, kurie turi būti atsargūs, - tai kenčiantys nuo su šlapimo rūgštimi susijusių sutrikimų (pavyzdžiui, podagros ir inkstų akmenų); avižose yra purinų - medžiagų, kurios organizme suskyla į šlapimo rūgštį.

 Išsirinkite geriausias avižas

 Avižinės kruopos yra lukštentos avižos, galbūt truputį apdo­rotos, tačiau nedaug. Skaldytas avižas, dar vadinamas airiškomis ar škotiškomis, reikia mažiau virti negu neapdorotas avižas, tačiau jos taip pat labai naudingos sveikatai,kKaip ir avižiniai dribsniai, tačiau pasižiūrėkite, kad jie būtų stori,  vadinasi jie bus mažiau apdoroti.

 Parduotuvėse galima nusipirkti labai skirtingų rūšių avižinių dribsnių. Pamirškite apie tirpius - apie juos neverta net šnekėti. Jie dažniausiai būna pasaldinti, todėl nebėra naudingi diabetikams. Geriausi yra mažai apdoroti, turintys daug skaidulų ir mažą glikemijos kiekį (įtaka cukrui) avižiniai dribsniai.